švapt

švàpt interj. (silpniau) KII64,174, KŽ, švápt Skr (stipriau) 1. greitam nurijimui nusakyti: Mano uogutes vaikas švàpt ir nurijo Lp. Švàpt kap šuoj mašalą prarijo Lp. Švapt išgėrė Lkš. 2. NdŽ, Skr staigiam įkritimui, iškritimui, numetimui nusakyti: Musėlė švapt ir įkrito į bliūdą Bt. Tikt švàpt jam iš burnos Dievo kūnas ir iškrito Sch187. Švàpt karštą bulvę ant kaupos arkliuo, ir pagijo Skdv. Tą kaulą švàpt i numetė ant žemės Grdž. ║ J staigiam užliejimui, užpylimui ant ko nusakyti. 3. kartojant nusakomas ėjimas smulkiais žingsniais: Švapt šapt ir vaikščio[ja] ana lengvu žingsniu J. 4. KII164, KŽ užrakto atšokimui nusakyti. 5. NdŽ sušnibždėjimui nusakyti.